Projektai
„Darbas už auditorijos ribų – raktas į studijų sėkmę?“
Ataskaitiniu laikotarpiu VU SA įgyvendino projektą „Darbas už auditorijos ribų – raktas į studijų sėkmę?“. Projektą vykdė Vilniaus universiteto Studentų atstovybė, jis buvo finansuotas valstybės biudžeto lėšomis pagal studentų prioritetinių temų projektų finansavimo priemonę. Projekto ataskaitinis laikotarpis – 2025 m. kovo 1 d. – gruodžio 1 d.
Projektu buvo siekiama įvertinti Vilniaus universiteto studentų (-čių) studijų, darbo ir įsidarbinimo galimybių sąsajas, ypatingą dėmesį skiriant privalomosios profesinės praktikos kokybei, studentų (-čių) pasirinkimams tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo bei veiksniams, kurie lemia jų įsidarbinimo galimybes po studijų.
Įgyvendinant projektą buvo atliktas kiekybinis Vilniaus universiteto studentų (-čių) tyrimas. 2025 m. spalio 1–15 d. vykdytoje apklausoje dalyvavo 1 510 studentų (-čių), pateikusių pilnai užpildytas anketas. Tyrimu buvo analizuojama studentų (-čių) darbo patirtis, privalomosios praktikos atlikimo aplinkybės, praktikos kokybės vertinimas, darbo pobūdis studijų metu, įgūdžių trūkumo sritys ir darbdavių lūkesčių atitikimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad privalomosios praktikos kokybė skiriasi tarp studentų (-čių) patirčių, o dalis jų renkasi nekvalifikuotą darbą dėl lankstesnių grafikų, ribotų galimybių įgyti profesinės patirties ar nepakankamai kokybiškos praktikos.
Papildomai buvo įgyvendinta kokybinė tyrimo dalis. Organizuotos dvi gyvos fokus grupės Vilniuje ir Kaune, o Šiauliuose dėl nepakankamo dalyvių skaičiaus suplanuota dirbtuvė pakeista alternatyvia kokybine apklausa. Iš viso kokybinėje dalyje dalyvavo 45 studentai (-ės), taip viršijant pirminį 30 dalyvių rodiklį. Kokybinės įžvalgos leido giliau įvertinti privalomosios praktikos kokybę, mentorių įsitraukimą, darbo ir studijų derinimo iššūkius bei įgūdžių spragas.
Projekto metu taip pat organizuotos su karjeros kompetencijomis susijusios veiklos. 2025 m. balandžio 8–9 d. Vilniaus universiteto Jungtiniuose rūmuose vyko VU Karjeros dienų Kontaktų mugė, kurioje dalyvavo 82 įmonės, organizacijos ir įstaigos, o pagal registracijos duomenis – 1 044 studentai (-ės). Taip pat įgyvendintos keturios teminės dirbtuvės, skirtos CV rengimui, „LinkedIn“ profilio kūrimui, pasirengimui pirmajam darbui ir darbo teisės pagrindams. Jose dalyvavo 80 dalyvių.
Be karjeros tematikos, projektas apėmė ir studentų (-čių) mokslinės veiklos skatinimą. Buvo atnaujinta studentų (-čių) mokslinės veiklos atmintinė, parengta elektroninė jos versija, suorganizuotas studentų (-čių) ir tyrėjų-mentorių susitikimas, kuriame dalyvavo 8 studentai (-ės) ir 10 tyrėjų-mentorių (-ių). Taip pat įgyvendintos dvi tikslingų seminarų sesijos apie akademinį raštingumą ir tyrėjo (-os) kelią, kuriose dalyvavo 45 studentai (-ės).
Pagrindinis projekto rezultatas – parengta 52 puslapių Vilniaus universiteto studentų (-čių) studijų, darbo ir įsidarbinimo galimybių tyrimo ataskaita, apimanti kiekybinės ir kokybinės analizės rezultatus, vizualizacijas, diskusiją ir rekomendacijas Vilniaus universitetui, darbdaviams bei socialiniams partneriams. Tyrimo rezultatai taip pat buvo viešinti VU SA komunikacijos kanalais: „Facebook“ platformoje pasiekti 4 060 vartotojų, „Instagram“ platformoje – 2 091 vartotojas, o vusa.lt straipsnį peržiūrėjo 241 vartotojas.
„Aukštasis mokslas visiems – be ribų“
Ataskaitiniu laikotarpiu VU SA įgyvendino projektą „Aukštasis mokslas visiems – be ribų“. Projektą vykdė Vilniaus universiteto Studentų atstovybė, jis buvo finansuotas valstybės biudžeto lėšomis pagal studentų prioritetinių temų projektų finansavimo priemonę. Projekto ataskaitinis laikotarpis – 2025 m. kovo 1 d. – gruodžio 1 d.
Projektu buvo siekiama stiprinti aukštojo mokslo prieinamumą, mažinti informacinius barjerus ir prisidėti prie socialinės dimensijos įgyvendinimo Lietuvoje. Daugiausia dėmesio skirta antrajai konkursinei eilei, socialiai jautrių grupių galimybėms siekti aukštojo mokslo, studentų (-čių) su negalia situacijai, paramos priemonių veiksmingumui ir moksleivių (-ių) iš regionų informavimui apie studijų galimybes.
Viena pagrindinių projekto veiklų buvo tyrimas „Socialinės dimensijos aukštajame moksle įgyvendinimo apžvalga: progresas ir iššūkiai“. Tyrime analizuota, kaip Lietuvoje įgyvendinamos aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtros priemonės, ypatingą dėmesį skiriant antrosios konkursinės eilės pasiekiamumui, funkcionalumui ir poveikiui socialiai jautrioms grupėms. Tyrimas apėmė dokumentų analizę, ankstesnių VU SA tyrimų peržiūrą, tarptautinių šaltinių analizę, viešų pasisakymų vertinimą, interviu su 3 socialinių partnerių atstovais (-ėmis) ir aukštųjų mokyklų interneto svetainių analizę.
Tyrimo rezultatai parodė, kad socialinės dimensijos priemonių įgyvendinimas išlieka fragmentuotas, o antrosios konkursinės eilės poveikis socialiai jautrioms grupėms yra ribotas. Nustatyta, kad dalis stojančiųjų, įstojusių per antrąją konkursinę eilę, būtų įstoję ir per pirmąją, o praktinės veiklos kriterijus ne visada atliepia pažeidžiamiausių grupių poreikius. Taip pat identifikuota, kad studentų (-čių) su negalia dalis aukštajame moksle išlieka labai maža – 0,31 proc., paramos priemonių individualizacija yra nepakankama, o informacija aukštųjų mokyklų interneto svetainėse pateikiama nevienodai.
Remiantis tyrimo rezultatais, buvo parengtos rekomendacijos socialinės dimensijos įgyvendinimui stiprinti. Jose siūlyta stiprinti nacionalinį socialinės dimensijos priemonių koordinavimą, sukurti aiškią rodiklių stebėsenos sistemą, integruoti socialinės dimensijos rodiklius į aukštųjų mokyklų finansavimo modelį, peržiūrėti antrosios konkursinės eilės kriterijus, gerinti paramos priemonių studentams (-ėms) su negalia diferencijavimą ir užtikrinti aiškesnę informaciją aukštųjų mokyklų interneto svetainėse.
Kita svarbi projekto dalis – ambasadorių tinklo kūrimas. 2025 m. rugsėjo–spalio mėnesiais vykdyta komunikacijos kampanija, kviečianti studentus (-es) prisijungti prie projekto ambasadorių tinklo. Iš viso sulaukta 31 registracijos. Ambasadoriai (-ės) buvo rengiami (-os) vizitams į regionines mokyklas, jiems (-oms) parengta metodinė-informacinė atmintinė apie socialinę dimensiją, studijų prieinamumą, paramos priemones, darbą su moksleiviais (-ėmis) ir praktinius pasirengimo vizitams aspektus.
Ambasadorių mokymai vyko 2025 m. spalio 15 d. ir lapkričio 15 d. Juose dalyvavo 60 dalyvių. Mokymų metu ambasadoriai (-ės) gilinosi į socialinės dimensijos turinį, finansinės ir socialinės paramos priemones, darbo su moksleiviais (-ėmis) principus, interaktyvių pristatymų rengimą ir praktinius vizitų organizavimo aspektus.
Projekto ambasadoriai (-ės) 2025 m. lapkričio mėnesį aplankė 22 regionines Lietuvos mokyklas. Nors buvo planuota aplankyti 25 mokyklas, mažesnį vizitų skaičių kompensavo didesnis dalyvių (-ių) įsitraukimas – paskaitose dalyvavo 704 moksleiviai (-ės), viršijant planuotą 500 dalyvių (-ių) rodiklį. Vizitų metu moksleiviams (-ėms) pristatytos studijų galimybės, socialinės dimensijos priemonės, finansinė parama ir kiti aukštojo mokslo prieinamumo klausimai.
Projekto veiklos taip pat buvo viešinamos VU SA komunikacijos kanalais. Ambasadorių tinklo, mokymų ir vizitų komunikacija pasiekė 9 665 vartotojus „Facebook“ platformoje, 4 755 vartotojus „Instagram“ platformoje, o vusa.lt straipsnių peržiūrų skaičius siekė 3 897.
Tarptautinių studentų (-čių) integracijos į Vilniaus universiteto ir miesto bendruomenę projektas
Ataskaitiniu laikotarpiu VU SA taip pat rengė ir įgyvendino projektą, skirtą tarptautinių studentų (-čių) integracijos į Vilniaus universiteto ir Vilniaus miesto bendruomenę stiprinimui. Projekto pareiškėja – Vilniaus universiteto Studentų atstovybė. Bendra projekto suma – 4 500 Eur, iš Vilniaus miesto savivaldybės prašyta 4 000 Eur, o kiti projekto finansavimo šaltiniai – nuosavos lėšos.
Projektu siekta pagerinti tarptautinių studentų (-čių) integraciją į Vilniaus universiteto ir miesto bendruomenę, stiprinant tarpkultūrinį dialogą, jaunų žmonių įsitraukimą bei mažinant socialinę atskirtį. Paraiškoje pabrėžiama, kad Vilniuje ir Vilniaus universitete kasmet daugėja tarptautinių studentų (-čių), tačiau jų integraciją apsunkina kalbos barjeras, kultūriniai skirtumai, ribota informacija apie paslaugas ir jaunimui skirtas veiklas. Šie veiksniai gali lemti mažesnį įsitraukimą į bendruomeninį, kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą bei turėti poveikį studentų (-čių) psichologinei gerovei.
Projekte buvo numatyti trys pagrindiniai uždaviniai: įtraukti tarptautinius studentus (-es) į bendruomenę per bendrus renginius, skatinti tarpkultūrinius mainus ir dialogą tarp studentų (-čių) bei supažindinti studentus (-es) su integraciją remiančiomis galimybėmis ir institucijomis. Šie uždaviniai buvo siejami su platesniais jaunimo politikos tikslais – skatinti jaunų žmonių aktyvų dalyvavimą visuomenėje, stiprinti jaunimo organizacijas, gerinti jaunų žmonių psichosocialinę padėtį ir kurti įtraukią aplinką.
Projekto veiklose buvo numatyta organizuoti tradicija tapusį bendruomenės renginį „VUnity“, Tarptautinės studentų (-čių) dienos renginius, interaktyvias veiklas, patirčių mainus, kultūrinius pristatymus ir kitas veiklas, skatinančias vietinių ir tarptautinių studentų (-čių) bendravimą. Taip pat planuota organizuoti informacinę mugę, kurioje būtų pristatomos vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, teisinės pagalbos, sveikatos, savanorystės ir kitos studentų (-čių) integracijai aktualios galimybės.
Numatyti kiekybiniai projekto rodikliai apėmė bent 100 dalyvių bendruomenės renginyje „VUnity“, bent 200 dalyvių Tarptautinės studentų (-čių) dienos renginių cikle ir ne mažesnį kaip 70 proc. dalyvių pasitenkinimą socialinių bei kitų paslaugų pristatymo veiklomis. Veiklų grafike buvo numatyta, kad „VUnity“ bendruomenės renginys ir socialinių bei kitų paslaugų pristatymas vyks lapkričio 3–9 d., o Tarptautinės studentų (-čių) dienos paminėjimo iniciatyvų ciklas – lapkričio 17–23 d.