Tyrimai
Studijos ir darbas
2025 m. VU SA inicijavo ir įgyvendino Vilniaus universiteto studentų (-čių) studijų, darbo ir įsidarbinimo galimybių tyrimą, kuriuo siekta sistemiškai įvertinti studentų (-čių) patirtis studijų metu, pasirengimą darbo rinkai ir darbo bei studijų derinimo realijas. Tyrime dalyvavo 1510 VU studentų (-čių) iš skirtingų studijų pakopų ir krypčių, todėl surinkti duomenys leido atskleisti plačias universiteto masto tendencijas ir reikšmingus iššūkius.
Tyrimas parodė, kad studentai (-ės) palankiai vertina teorinį studijų turinį, tačiau aiškiai išryškėjo praktinių kompetencijų trūkumas. Daugiau nei pusė studentų (-čių) (52,21 %) nurodė stokojantys (-čios) specialybinių ar techninių įgūdžių, o 33,97 % susidūrė su darbdavių reikalavimais, kurių studijų metu neįgijo. Tai atskleidžia ryškų atotrūkį tarp studijų turinio ir darbo rinkos lūkesčių bei poreikį stiprinti praktinių gebėjimų ugdymą studijų procese.
Tyrimas taip pat išryškino itin aukštą studijų ir darbo derinimo mastą – 64,30 % studentų (-čių) dirba studijų metu, o beveik pusė dirbančiųjų dirba daugiau nei 20 valandų per savaitę. 41,6 % dirbančių studentų (-čių) nurodė, kad darbas neigiamai veikia jų studijų rezultatus, dažniausiai dėl nuovargio, laiko stokos ir padidėjusio streso. Tai rodo, kad daugeliui studentų (-čių) darbas studijų metu tampa ne pasirinkimu, o būtinybe, kuri daro tiesioginę įtaką studijų kokybei.
Praktikos vertinamos kaip svarbi pasirengimo darbo rinkai dalis, tačiau jų prieinamumas ir kokybė išlieka nevienodi. Tik 26,63 % studentų (-čių) nurodė atlikę (-usios) arba atliekantys (-čios) privalomąją praktiką, o praktikų patirtys reikšmingai skiriasi priklausomai nuo studijų krypties, praktikos vietos ir mentorių įsitraukimo. Nors dauguma praktiką vertina teigiamai, dalis studentų (-čių) susiduria su menku mentorių palaikymu ar užduotimis, nesusijusiomis su studijų kryptimi, todėl praktinė nauda nėra vienodai užtikrinama visiems (-oms).
Surinkti duomenys tapo reikšmingu pagrindu VU SA atstovavimo veiklai, leidžiančiu argumentuotai kelti studijų kokybės, praktikų prieinamumo, studijų ir darbo derinimo bei universiteto vaidmens rengiant studentus (-es) darbo rinkai klausimus universiteto ir nacionaliniu lygmeniu.
Nuoroda į tyrimo ataskaitą: https://www.vusa.lt/d/nqRZyG
Socialinės dimensijos aukštajame moksle įgyvendinimo apžvalga: progresas ir iššūkiai
Ataskaitiniu laikotarpiu VU SA parengė tyrimą „Socialinės dimensijos aukštajame moksle įgyvendinimo apžvalga: progresas ir iššūkiai“. Tyrimas parengtas įgyvendinant Valstybinio studijų fondo finansuotą projektą „Aukštasis mokslas visiems – be ribų“.
Tyrimo tikslas – įvertinti, kaip 2022–2025 m. laikotarpiu Lietuvoje buvo įgyvendinama socialinė dimensija aukštajame moksle, kokia pažanga pasiekta, kokie iššūkiai išlieka ir kaip skirtingos priemonės veikia įvairias studentų (-čių) grupes. Tyrime socialinė dimensija suprantama kaip aukštojo mokslo prieinamumo, įtraukties ir lygių galimybių užtikrinimas visoms visuomenės grupėms, nepriklausomai nuo jų socialinių, ekonominių, geografinių, sveikatos ar kitų aplinkybių.
Tyrimas atliktas taikant kokybinę metodologiją. Analizėje remtasi sistemine dokumentų analize, kokybiniais interviu su socialinės dimensijos srityje veikiančių institucijų ir organizacijų atstovais (-ėmis), viešų pasisakymų ir diskusijų analize bei aukštųjų mokyklų internetinių svetainių stebėsena. Tyrime taip pat analizuota 10 didžiausių Lietuvos aukštųjų mokyklų interneto svetainių, siekiant įvertinti, kaip jose pateikiama informacija apie studijų prieinamumą, paramos priemones ir socialinės dimensijos įgyvendinimą. Interviu dalyviai (-ės) ataskaitoje nėra identifikuojami (-os), o jų įžvalgos pateikiamos apibendrintai.
Tyrime daugiausia dėmesio skirta studentams (-ėms), kurie (-ios) dėl socialinių, ekonominių, geografinių, sveikatos ar informacinių barjerų gali susidurti su didesniais sunkumais siekdami (-os) aukštojo mokslo. Analizėje išskirtos kelios pagrindinės tikslinės grupės: studentai (-ės) iš žemesnių socioekonominių grupių, studentai (-ės) su negalia, studentai (-ės) iš regionų ar mažiau urbanizuotų vietovių, studentai (-ės), turintys (-čios) sveikatos ar psichikos sveikatos sunkumų, ir pirmos kartos studentai (-ės).
Tyrimo rezultatai parodė, kad socialinės dimensijos politika Lietuvoje yra pažengusi formaliu lygmeniu: Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta socialinės dimensijos sąvoka, patvirtinti 2023–2030 m. socialinės dimensijos plėtros prioritetai, pradėtos įgyvendinti su prieinamumo rodikliais, trumpųjų studijų plėtra, studijų lankstumu ir parama studentams (-ėms) su negalia susijusios priemonės. Vis dėlto praktinis šių priemonių įgyvendinimas išlieka netolygus ir priklauso nuo konkrečių institucijų pasirengimo, turimų resursų ir iniciatyvumo.
Viena iš svarbiausių tyrimo išvadų – socialinės dimensijos užtikrinimas nacionaliniu mastu vis dar nėra pakankamai nuoseklus. Išlieka finansiniai, informaciniai ir organizaciniai barjerai, ribotas studijų lankstumas, nepakankamas psichologinių paslaugų prieinamumas ir skirtingas aukštųjų mokyklų pasirengimas užtikrinti realų studijų prieinamumą. Tyrime taip pat atkreiptas dėmesys, kad studentų (-čių) su negalia dalis aukštajame moksle išlieka itin maža – 2023–2024 m. ji siekė tik 0,31 proc. visų studentų (-čių), kai bendrajame ugdyme mokinių, turinčių negalią, dalis tuo pačiu laikotarpiu siekė 3,67 proc.
Analizė taip pat parodė, kad finansinės paramos priemonės ne visada pakankamai atliepia skirtingas studentų (-čių) situacijas. Socialinės stipendijos, tikslinės išmokos studentams (-ėms) su negalia, apgyvendinimo ir kelionės kompensacijos yra svarbios, tačiau jų aprėptis, dydžiai ir taikymo sąlygos ne visada atitinka realius studentų (-čių) poreikius. Ypač pabrėžtas poreikis stiprinti individualizuotą pagalbą studentams (-ėms) su negalia, nes vienodas finansinės paramos dydis neatsižvelgia į skirtingus individualius poreikius ir faktines pritaikymo išlaidas.
Tyrime taip pat nustatyta, kad informacija apie studijų prieinamumą ir paramos priemones aukštųjų mokyklų interneto svetainėse pateikiama nevienodai. Dalis informacijos yra išskaidyta, sunkiai randama, pateikiama tik PDF formatu arba nepakankamai pritaikyta pagal skaitmeninio prieinamumo principus. Tai reiškia, kad net ir egzistuojančios paramos priemonės ne visada yra lengvai pasiekiamos tiems (-oms), kuriems (-ioms) jos reikalingos.
Apibendrinant, tyrimas parodė, kad Lietuvoje socialinės dimensijos srityje matomas progresas, tačiau realiam aukštojo mokslo prieinamumui užtikrinti būtini sistemingesni veiksmai: aiškesnė stebėsenos sistema, nuoseklesnis priemonių finansavimas, stipresnis aukštųjų mokyklų įsitraukimas, geresnė informacijos sklaida ir individualizuota pagalba skirtingus poreikius turintiems (-čioms) studentams (-ėms). Tyrimo rezultatai naudojami VU SA atstovavimo veikloje, teikiant siūlymus dėl aukštojo mokslo prieinamumo, socialinės dimensijos rodiklių, valstybės remiamų paskolų, paramos studentams (-ėms) su negalia ir kitų studentų (-čių) sąlygų gerinimo klausimų.
Nuoroda į tyrimo ataskaitą: https://www.vusa.lt/d/DkYrVG
Integracijos tyrimas I dalis
Integracijos tyrimas padeda analizuoti pirmo kurso studentų (-čių) patirtis, iššūkius ir įsitraukimą į Vilniaus universitetą. Tyrimo pagalba siekiama įvertinti, nustatyti esančias problemas ir gerinti integracijos procesą. Tyrimo duomenys yra naudojami tobulinant integracines veiklas, kad galėtumėme pagerinti studentų (-čių) akademinę, socialinę ir kultūrinę patirtį.
Tyrimo tikslas: Įvertinti 2025 m. pirmo kurso studentų (-čių) integracijos į Vilniaus universitetą patirtis ir atskleisti veiksnius, darančius įtaką akademinei, socialinei ir kultūrinei studijų pradžios patirčiai. Remiantis gautais tyrimo rezultatais galime tobulinti organizuojamas veiklas, informacijos sklaidą ir komunikacijos kanalus bei gerinti pagalbos priemones pirmakursiams (-ėms).
Integracijos tyrimo apklausa buvo vykdyta nuo 2025 m. spalio 8 d. iki 2025 m. lapkričio 8 d. Apklausą užpildė 1912 respondentų (-čių).
Tyrimo I dalies išvados:
Studentų (-čių) jausmas universitete remiantis tyrimo duomenimis yra gana geras. Tačiau pastaraisiais metais šis rodiklis sumažėjo ir yra stebimas mažėjimas kelerius metus. Mažėja teigiamai jausmą universitete vertinančių studentų (-čių) skaičius ir didėja neutraliai arba neigiamai vertinančių skaičiai. Tai informuoja apie mažėjanti bendruomeniškumo jausmą ir rizikas susijusias su studentų (-čių) pritraukimu ateityje. Taip pat studentams (-ėms) trūksta informacijos apie universitete siūlomas neformalias veiklas ar prisijungimo galimybes.
Didžioji dalis apklaustųjų susiduria su mokymosi sunkumais universitete. Dažniausiai išskiriami laiko valdymo ir organizuotumo iššūkiai su kuriais susiduria apie pusę apklaustųjų studentų (-čių). Didelė problema yra ne tik patys iššūkiai bet tai, kad studentai (-ės) juos bando spręsti patys (-čios), dėl to atsiranda papildomų sunkumų ar iššūkių.
Informacija apie individualiąsias studijas VU vis dar nepasiekia visų stojančiųjų. Tyrimo rezultatai rodo, kad nemaža dalis apklaustųjų dar vis nežino apie individualiąsas studijas ar nesupranta, kas tai yra. Nemaža dalis taip pat akcentuoja tai, kad trūksta žinių apie individualiųjų studijų pasirinkimo procesą. Dažniau studentai (-ės) renkasi patys (-čios) ieškoti informacijos apie studijas universitete ir tai leidžia suprasti, kad informacijos apie individualiąsias studijas yra per mažai, nes ji nepasiekia visų studentų (-čių).
Tyrime matoma tendencija tarp apklaustųjų, kad šie nesupranta visų studijų galimybių, neformalių veiklų galimybių bei skirtumų tarp mokyklos ir universiteto. Tai sukelia problemas sėkmingai integruojantis į universitetinį gyvenimą.
Nuoroda į tyrimo ataskaitą: https://www.vusa.lt/d/GwXyA0
Bendruomenės tyrimas
Ataskaitiniu laikotarpiu VU SA atliko Bendruomenės tyrimą, skirtą įvertinti VU SA narių įsitraukimą į organizacijos veiklas. Tyrimas buvo įgyvendintas VU SA Institucinio stiprinimo fondo, siekiant geriau suprasti, kaip nariai (-ės) dalyvauja organizacijos veikloje, kokią naudą mato narystėje ir kaip vertina organizacijos kultūrą.
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti vidutinį VU SA narių įsitraukimą į organizacijos veiklas. Tyrime buvo vertinamas bendras narių įsitraukimas, įsitraukimas pagal pareigybes, veikimo laiką ir veiklos sritis. Taip pat buvo nagrinėjami narių santykio su VU SA, organizacijos teikiamų naudų, atstovų (-ių) tikslų, organizacijos kultūros ir bendrųjų demografinių duomenų klausimai.
Tyrimas vykdytas 2025 m. lapkričio 17 d. – gruodžio 31 d. Iš viso surinktas 521 atsakymas, iš jų 291 buvo pilnai užpildytas. Lyginant su ankstesniu tyrimu, kuriame buvo gauti 178 pilni atsakymai, šiemet pasiektas didesnis respondentų (-čių) skaičius. Tyrimo patikimumas siekė 95 proc., o paklaida – 4,9 proc.
Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti pažangą siekiant organizacijos poveikio rodiklio, pagal kurį 2027–2028 m. vidutinis VU SA narių įsitraukimas į organizacijos veiklas turėtų siekti 75 proc. Gauti duomenys leido įvertinti, kuriose srityse nariai (-ės) įsitraukia aktyviausiai, kaip įsitraukimas skiriasi priklausomai nuo pareigybės, veikimo organizacijoje trukmės ar veiklos srities, ir kokie veiksniai daro įtaką narių aktyvumui.
Tyrimo rezultatai taip pat išryškino poreikį toliau stiprinti organizacijos kultūrą, aiškiau komunikuoti VU SA teikiamas naudas ir kryptingai dirbti su narių įsitraukimo mažėjimu. Atviri klausimai leido surinkti papildomų įžvalgų apie narių patirtis, lūkesčius ir organizacijos tobulintinas sritis. Tyrimo rezultatai buvo pristatyti diskusijai, keliant klausimus dėl antrojo bendruomenės tyrimo poreikio, jo galimo laiko ir veiksmų, kurių reikėtų imtis reaguojant į sumažėjusį įsitraukimą.
Psichologų tyrimas
VU SA, pastebėjusi duomenų apie studentų (-čių) savijautos trūkumą, inicijavo tyrimą kartu su VU Sveikatos ir sporto centru bei VU sveikatos psichologijos mokslininkais – doc. Vita Mikuličiūte ir doc. Arūnu Žiedeliu, prisidėjusiais prie tyrimo rengimo ir analizės.
Tyrimo tikslas – įvertinti VU studentų (-čių) sveikatos elgsenos ypatumus bei ištirti jų sąsajas su akademiniu perdegimu skirtinguose studijų kursuose.
Tyrime dalyvavo 594 įvairių studijų pakopų studentai (-ęs) (nuo bakalauro iki doktorantūros), todėl gauti rezultatai leido palyginti skirtingų kursų patirtis ir užtikrino platesnį duomenų reprezentatyvumą. Tyrimo metu analizuoti tokie aspektai kaip fizinis aktyvumas, alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimas, socialinių tinklų naudojimas bei jų ryšys su akademiniu perdegimu.
Rezultatai parodė, kad didžioji dalis studentų (-čių) pasižymi bent minimaliu fiziniu aktyvumu, o alkoholio vartojimas dažniausiai yra saikingas, nors reikšminga dalis studentų (-čių) yra patyrę (-usios) epizodinį intensyvų vartojimą. Taip pat nustatyta, kad dažniausiai vartojamos medžiagos yra energiniai gėrimai ir nikotinas.
Vienas svarbiausių tyrimo aspektų – akademinio perdegimo analizė. Nustatyta, kad didžiausias perdegimo lygis pasireiškia aukštesniuose studijų kursuose (ypač IV kurse), o mažiausias – pirmuose magistrantūros studijų metuose. Tyrimas taip pat atskleidė reikšmingus ryšius tarp akademinio perdegimo ir žalingo socialinių tinklų naudojimo bei, silpnesniu mastu, psichotropinių medžiagų vartojimo.
Gauti rezultatai sudaro pagrindą tolesnėms VU SA iniciatyvoms, orientuotoms į studentų (-čių) emocinės ir fizinės gerovės stiprinimą bei tikslingų prevencinių priemonių kūrimą.